SĄMONINGUMO DIDINIMO MĖNUO „BE PATYČIŲ“
KOKIE ŽENKLAI TĖVAMS GALI NURODYTI APIE PATIRIAMAS ELEKTRONINES PATYČIAS?
• Vaikas, pasinaudojęs kompiuteriu, nuo jo atsitraukia nuliūdęs, prislėgtas.
• Vaikas tampa itin nervingas, kai gauna naują žinutę ar šalia tėvų naudojasi socialinėmis medijomis/kompiuteriu.
• Nenori ir nesidalina su tėvais jokia informacija, susijusia su veikla internete ar savo turimomis paskyromis.
• Nenori ir nesidalina su tėvais jokia informacija, susijusia su veikla internete ar savo turimomis paskyromis.
• Svarbiausia kalbėtis su vaiku apie jo patirtis elektroninėje erdvėje.
• Išsiaiškinti, kur vyksta patyčios – ar tai yra viena ar kelios platformos, kur susiduriama su tokiu elgesiu.
• Paprašyti vaiko parodyti susirašinėjimus, komentarus ar kitas patyčių apraiškas. Įrodymus apie visus patyčių atvejus svarbu išsaugoti – padaryti ekrano nuotraukas (prin tscreen).
• Išsaugojus įrodymus, įžeidžius komentarus verta ištrinti.
• Padėti vaikui blokuoti skriaudėją ir pranešti apie netinkamą elgesį svetainės administratoriui.
• Jei besityčiojantis asmuo su vaiku susiduria mokykloje, užklasinėje veikloje – tokį elgesį vertėtų aptarti su klasės auklėtoju ar veiklos kuratoriumi – ar elgesys pastebimas ir bendraujant gyvai.
Ką tėvai gali daryti įtarę ar sužinoję, kad vaikas yra elektroninių patyčių dalyvis?
DAUGIAU VERTINGOS INFORMACIJOS RASITE: #sąmoningumomėnuoBEPATYČIŲ2020 www.bepatyciu.lt draugiskasinternetas.lt auguinternete.lt elektroniniame leidinyje „Elektroninės patyčios ir jų prevencija“ Vaikų linijos sukurtų prevencinių filmukų grojaraštyje.
KOKIE ŽENKLAI TĖVAMS GALI NURODYTI APIE PATIRIAMAS ELEKTRONINES PATYČIAS?
• Vaikas, pasinaudojęs kompiuteriu, nuo jo atsitraukia nuliūdęs, prislėgtas.
• Vaikas tampa itin nervingas, kai gauna naują žinutę ar šalia tėvų naudojasi socialinėmis medijomis/kompiuteriu.
• Nenori ir nesidalina su tėvais jokia informacija, susijusia su veikla internete ar savo turimomis paskyromis.
• Nenori ir nesidalina su tėvais jokia informacija, susijusia su veikla internete ar savo turimomis paskyromis.
• Svarbiausia kalbėtis su vaiku apie jo patirtis elektroninėje erdvėje.
• Išsiaiškinti, kur vyksta patyčios – ar tai yra viena ar kelios platformos, kur susiduriama su tokiu elgesiu.
• Paprašyti vaiko parodyti susirašinėjimus, komentarus ar kitas patyčių apraiškas. Įrodymus apie visus patyčių atvejus svarbu išsaugoti – padaryti ekrano nuotraukas (prin tscreen).
• Išsaugojus įrodymus, įžeidžius komentarus verta ištrinti.
• Padėti vaikui blokuoti skriaudėją ir pranešti apie netinkamą elgesį svetainės administratoriui.
• Jei besityčiojantis asmuo su vaiku susiduria mokykloje, užklasinėje veikloje – tokį elgesį vertėtų aptarti su klasės auklėtoju ar veiklos kuratoriumi – ar elgesys pastebimas ir bendraujant gyvai.
Ką tėvai gali daryti įtarę ar sužinoję, kad vaikas yra elektroninių patyčių dalyvis?
DAUGIAU VERTINGOS INFORMACIJOS RASITE: #sąmoningumomėnuoBEPATYČIŲ2020 www.bepatyciu.lt draugiskasinternetas.lt auguinternete.lt elektroniniame leidinyje „Elektroninės patyčios ir jų prevencija“ Vaikų linijos sukurtų prevencinių filmukų grojaraštyje.
KĄ SVARBU APIE ELEKTRONINES PATYČIAS ŽINOTI TĖVAMS?
LR Švietimo įstatymo 232 straipsnyje yra apibrėžiama pranešimo apie patyčias kibernetinėje erdvėje tvarka bei kokių veiksmų gali imtis LR Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pranešimą apie elektronines patyčias. „232 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
1. Sužinoję apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt.
2. Asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www. draugiskasinternetas.lt, jeigu kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pvz., žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas , (pvz., žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3 ) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prie globos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
4. Elektroninės informacijos prie globos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą, privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją.
5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę dėti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.
6. Už šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.
LR Švietimo įstatymo 232 straipsnyje yra apibrėžiama pranešimo apie patyčias kibernetinėje erdvėje tvarka bei kokių veiksmų gali imtis LR Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pranešimą apie elektronines patyčias. „232 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
1. Sužinoję apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt.
2. Asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www. draugiskasinternetas.lt, jeigu kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pvz., žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas , (pvz., žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3 ) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prie globos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
4. Elektroninės informacijos prie globos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą, privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją.
5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę dėti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.
6. Už šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.
Informuojame, kad mūsų mokykloje nuo 2020 m. vasario mėn. socialinė pedagogė Edita Stanienė savo profesiniame darbe ims praktikuoti tarpininkavimą mediacijos metodu.
Mediacija – griežtai struktūruotas ir itin imlus laiko resursams tarpininkavimo būdas. Pasaulinė praktika liudija: būtina užtikrinti, kad abi sukonfliktavusios šalys galėtų ramiai išsakyti, kaip mato ir supranta situaciją, pažvelgti į ją iš kitos perspektyvos, atpažinti, kokie kyla jausmai, įsivardinti poreikius ir interesus, atrasti ir pasirinkti sprendimus, leidžiančius abiem konfliktavusioms pusėms pasijusti laimėtojais.
Nuo šiol socialinis pedagogas mokykloje dalyvaus sprendžiant konfliktus. Atsižvelgus į dabarties realijas mokyklose, praplečiamos jo darbo funkcijos. Socialinis pedagogas, kaip nešališkas asmuo, taikiu būdu padės išspręsti mokinių nesutarimus. Jis profesionaliai, neįsitraukdamas į emocijų audras, padės konfliktuojantiems žmonėms atskleisti savo požiūrį ir išklausyti vienas kitą konstruktyviai.
Mediacija – griežtai struktūruotas ir itin imlus laiko resursams tarpininkavimo būdas. Pasaulinė praktika liudija: būtina užtikrinti, kad abi sukonfliktavusios šalys galėtų ramiai išsakyti, kaip mato ir supranta situaciją, pažvelgti į ją iš kitos perspektyvos, atpažinti, kokie kyla jausmai, įsivardinti poreikius ir interesus, atrasti ir pasirinkti sprendimus, leidžiančius abiem konfliktavusioms pusėms pasijusti laimėtojais.
Nuo šiol socialinis pedagogas mokykloje dalyvaus sprendžiant konfliktus. Atsižvelgus į dabarties realijas mokyklose, praplečiamos jo darbo funkcijos. Socialinis pedagogas, kaip nešališkas asmuo, taikiu būdu padės išspręsti mokinių nesutarimus. Jis profesionaliai, neįsitraukdamas į emocijų audras, padės konfliktuojantiems žmonėms atskleisti savo požiūrį ir išklausyti vienas kitą konstruktyviai.
KADA KREIPTIS Į SOCIALINĮ PEDAGOGĄ?
•Jei vaikas turi emocinių, bendravimo, elgesio, mokymosi, mokyklos lankomumo problemų;
•Jei vaikas patiria fizinį ar psichologinį smurtą mokykloje;
•Jei vaikas turi bendravimo su bendraamžiais ar mokytojais sunkumų;
•Jei vaikas bando kvaišalus ar kitaip netinkamai elgiasi;
•Jei norite bendradarbiauti, įgyvendinant mokyklos narkotikų ir psichotropinių medžiagų prevencinę programą, padėti organizuoti renginius;
•Jei vaikas nori pabendrauti, išsipasakoti, pasitarti...
Kaip galit padėti savo vaikui?..
Kasdieniame gyvenime mes dažnai galime susidurti su netinkamu vaikų elgesiu, bet ne visas netinkamas elgesys yra patyčios. Kas tai per reiškinys? Pirmiausia, kai kalbame apie patyčias, turime omenyje tyčinį elgesį, kai tam tikri veiksmai yra atliekami sąmoningai. Tarkime, Jonas pavadina negražiai savo klasės draugę. Jis aiškiai žino, kad klasės draugei nėra malonūs šie žodžiai, bet Jonas vis tiek juos kartoja. Taigi patyčios yra ne tik tyčinis, agresyvus, bet ir pasikartojantis elgesys. Taip pat patyčių situacijoje dažnai pastebima jėgų persvara, kuomet vaikai, patiriantys patyčias, sunkiai gali apsiginti nuo patyčių – skriaudėjai gali būti fiziškai stipresni, vyresni, jų gali būti daugiau. Tokioje situacijoje vaikui, tapusiam skriaudėjų taikiniu, reikalinga suaugusiųjų pagalba. Svarbu suprasti ir tai, kad patyčios nėra ta patirtis, kuri padeda vaikui sutvirtėti ir užsigrūdinti. Tyrimai atskleidžia, kad patyčios gali palikti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik vaikui, iš kurio tyčiojamasi, bet ir tam, kuris tyčiojasi ar stebi patyčias:
REALYBĖ: Patyčios nuo humoro raiškos skiriasi tuo, kad tas, iš kurio tyčiojamasi, jaučiasi skaudinamas, žeminamas, ir tik tiems, kurie tyčiojasi ir stebi, tai atrodo juokinga.
VAIKAS PATIRIA PATYČIAS
Vaikams dažnai sunku kalbėti apie patyčias. Kodėl? Vaikai į šį klausimą atsako taip:
Minėjome, jog vaikai gali bijoti, kad tam tikra tėvų reakcija tik pablogins situaciją. Taigi ko nevertėtų daryti patyčias patiriančio vaiko tėvams:
REALYBĖ: Patyčioms būdingas nelygiavertis jėgų santykis: paprastai patyčias surengia keletas skriaudėjų, besityčiojantys vaikai būna vyresni, stipresni. Dėl to apsiginti tampa sunku, ir vaikams be išorinės pagalbos, neagresyviais būdais gali būti sudėtinga sustabdyti patyčias.
Ką galiu patarti savo vaikui?
Mano vaikas patiria patyčias, ką aš galėčiau jam patarti. Jį pravardžiuoja, per pertraukas priklijuoja lapukus ant nugaros su įvairiausiais pašaipiais žodžiais.. patarkite..
ATSAKYMAS: Patyčios yra nemalonus ir skaudus išgyvenimas, apie kurį vaikai ne visada drąsiai pasakoja suaugusiems. Labai svarbu tai, kad Jūs žinote apie vaiko patiriamas patyčias – tokiu būdu Jūs turite progą nepalikti vaiko vieno su šia patirtimi ir padėti jam įveikti patyčių situacijas. Paprastai reikia nemažai laiko ir pastangų, kad patyčios liautųsi ar sumažėtų. Patikimo suaugusiojo buvimas šalia vaiko, jo išklausymas ir supratimas gali padėti vaikui išlaukti, kada situacija bent kiek pasikeis. Visų pirma, vaikui, patiriančiam patyčias, reikia supratimo ir galimybės, su kuo nors kalbėtis apie tai, kaip jis jaučiasi ir kas su juo vyksta. Žinoma, neretai vaikui reikia ir idėjų ar minčių, kaip jis gali reaguoti į tokį bendraamžių elgesį, kaip jis pats gali bent šiek tiek pakeisti esamą situaciją. Klausiate, ką galėtumėt patarti vaikui. Kai vaikas patiria patyčias, išties norisi kuo greičiau surasti stebuklingą receptą, kaip jis galėtų patyčias įveikti. Deja, realybėje tokių stebuklingų receptų nebūna. Todėl yra svarbu neskubėti patarti, o tiesiog drauge su vaiku kalbėtis apie vykstančias patyčias ir suprasti, kas konkrečiai tose situacijose vyksta: nuo ko patyčios prasideda, kokie vaikai į tai įsitraukia, kaip pats vaikas į patyčias reaguoja. Patyčios vaikams kelia daug nemalonių jausmų, todėl natūralu, kad tokių jausmų apimtiems sunku konstruktyviai reaguoti į tokį bendraamžių elgesį. Neretai vaikams norisi atsakyti tuo pačiu, atkeršyti skriaudėjams, tačiau tai yra destruktyvus ir agresyvus reagavimas į patyčias, kuris gali ne tik neatnešti naudos, bet ir pridaryti dar daugiau žalos vaikui. O kaip kitaip vaikas gali reaguoti patirdamas patyčias? Į patyčias kartais galima atsakyti humoru, ryžtingai ir aiškiai paprašant skriaudėjų liautis taip elgtis, stengiantis neparodyti, kad patyčios žeidžia, pasitraukiant kuo toliau nuo skriaudėjų, kreipiantis pagalbos į mokykloje dirbančius suaugusiuosius. Taip pat yra vertinga paieškoti patyčias patiriančio vaiko aplinkoje bendraamžių, su kuriais jis gerai sutaria ir su kuriais jis galėtų būti pertraukų metu ar tada, kai vaikas patiria patyčias. Skriaudėjams yra sunkiau šaipytis iš vaiko, kuris yra ne vienas ir turi draugų. Kartais tėvams verta patiems apsilankyti mokykloje ir apie vykstančias patyčias pasikalbėti su klasės auklėtoju. Žinoma, tokį žingsnį būtina suderinti su vaiku, atsiklausti jo nuomonės, ar jis norėtų, kad mama ar tėtis eitų į mokyklą apie tai kalbėti. Auklėtojas, mokytojas yra tas žmogus, kuris daugiau nei Jūs turi galimybių stebėti, kas vyksta tarp vaikų mokykloje, bei įsikišti į tas situacijas, kuomet vaikai skaudina ar žemina vienas kitą. Taigi kreipdamiesi pagalbos į mokytoją Jūs padėtumėte ne tik savo vaikui, bet ir kitiems klasės vaikams jaustis saugesniems klasėje bei mokykloje. Sprendžiant patyčių situacijas reikia daug kantrybės ir vaikui, ir jo artimiesiems. Patyčios neatsiranda ir neįsitvirtina per vieną dieną, tad ir jų išgyvendinimas gali užtrukti. Linkime stiprybės Jums ir Jūsų vaikui.
VAIKAS SKRIAUDŽIA KITUS
Sužinoti apie tai, kad vaikas tyčiojasi iš kitų gali būti taip pat sunku, kaip ir sužinoti apie tai, kad vaikas patiria patyčias.. Dažnai tėvai apie netinkamą savo vaiko elgesį sužino iš aplinkinių ir kartais sunku patikėti tuo, ką sako kiti, nesinori pripažinti, kad vaikas elgiasi netinkamai. Taip pat gali kilti tokie neigiami jausmai kaip gėda, pyktis ir noras greitai paauklėti ar net perauklėti vaiką. Tačiau nuo skubotų veiksmų geriau susilaikyti ir pamėginti suprasti, kas skatina vaiką elgtis netinkamai, bei padėti jam įveikti sunkumus.
Mano vaikas tyčiojasi iš kitų
Mano vaikas tyčiojasi iš kitų, auklėtoja sako, kad jis prasivardžiuoja, stumdosi, grubiai kalba net su kai kuriais mokytojais. Mūsų šeimoje taip niekas nesielgia, su vyru griežtai auklėjame sūnų. Iš kur jo toks elgesys? Kaip mums reaguoti į mokytojų žodžius?
ATSAKYMAS: Suprantame Jūsų susirūpinimą dėl sūnaus elgesio – nėra malonu žinoti, kad vaikas elgiasi visai kitaip, nei iš jo tikitės. Labai svarbu, kad įsiklausote į mokytojų suteiktą informaciją apie Jūsų vaiko elgesį ir mėginate surasti būdus, kaip Jūs su vyru galite į tai reaguoti. Tėvų ar kitų šeimos narių dalyvavimas keičiant agresyvų vaiko elgesį yra labai svarbus, be tėvų pagalbos patyčias išgyvendinti gali būti labai sunku ar net neįmanoma. Svarstote, iš kur vaikas galėjo išmokti tyčiotis, jei Jūs su vyru taip nesielgiate. Yra daugybė priežasčių, dėl ko vaikas gali pradėti tyčiotis iš kitų. Patyčios išties yra išmoktas elgesys, jo vaikas gali išmokti nebūtinai namuose – svarbu ir tai, kokį suaugusiųjų ar bendraamžių elgesį vaikas mato greta namų, mokykloje ar kitose vietose, kuriose jis lankosi. Kartais vaikai pradeda tyčiotis, kuomet patys yra patyrę patyčias ar išgyvena kokią nors kitą nuoskaudą, ir tokiu būdu mėgina atlyginti patirtą skriaudą. O kartais vaikai nežino neagresyvių būdų pelnyti bendraamžių pagarbą ir pripažinimą – tuomet patyčios tampa būdu jaustis stipriam ir gerbiamam. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai vaikai net nemano, kad pastūmimas ar prasivardžiavimas yra netinkamas elgesys – juk „visi taip elgiasi“. Taip nutinka tais atvejais, kai mokykloje patyčių kultūra yra labai įsigalėjusi ir mokyklos suaugusieji nestabdo vaikų agresyvaus elgesio, neįveda aiškių taisyklių, nurodančių, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Klausiate, kaip Jums derėtų reaguoti į mokytojų žodžius dėl savo vaiko elgesio. Išties svarbu reaguoti – visų pirma skirti laiko ir surinkti kuo daugiau informacijos iš pačių mokytojų, o paskui – pasikalbėti su savo vaiku, kad galėtumėte geriau suprasti, kas su juo vyksta. Kadangi patyčios vyksta mokykloje ir namuose Jūs nepastebite tokio vaiko elgesio, Jums svarbu susidaryti aiškų vaizdą, kas vyksta ir ką Jūsų vaikas konkrečiai daro. Kalbėdami su mokytojais galite pasiteirauti, kaip seniai ir kaip dažnai jie pastebi netinkamą vaiko elgesį, iš ko konkrečiai jis tyčiojasi (ar yra vienas vaikas, ar patyčios nukreipiamos į įvairius vaikus), kaip reaguoja, jei yra stabdomas, kokiu metu jis tyčiojasi (ar tam tikroje pamokoje, ar tokį elgesį stebi daugelis mokytojų, ir pan.). Taip pat galite pasiteirauti, kokias poveikio priemones mokytojai taiko Jūsų vaiko netinkamam elgesiui keisti – patyčias ar kitą agresyvų elgesį lengviau išgyvendinti, jei vaikas sulaukia panašių reakcijų į netinkamą elgesį mokykloje ir namuose, jei ir vienoje, ir kitoje vietoje kuriamos tokios pačios elgesio taisyklės. Gavę daugiau informacijos apie vaiko elgesį, susidarysite aiškesnį situacijos vaizdą ir galėsite adekvačiau planuoti tolimesnius savo veiksmus. Kitas žingsnis – jei jau iš mokytojų išgirdote apie netinkamą vaiko elgesį, svarbu, kad apie tai pasikalbėtumėte ir su savo vaiku. Tikėtina, kad to iš Jūsų tikėsis ir mokytojai, ir pats vaikas, kuris paprastai žino ar bent įtaria, kad tėvai yra informuoti apie jo elgesį. Svarbu, kad pokalbiu nesiektumėte vaiko apkaltinti ar kuo greičiau nubausti už netinkamą elgesį, o visų pirma stengtumėtės suprasti jo poziciją ir pamatyti situaciją jo akimis. Tokiame pokalbyje svarbu išlikti kiek įmanoma ramesniam, būtinai parodyti vaikui, kad Jus neramina tai, ką apie jį išgirdote iš mokytojų, ir kad norite suprasti, kas vyksta, bei padėti vaikui. Nenustebkite, jei vaikas nepuls Jums pasakotis iš karto – neretai reikia kantrybės, laiko ir ne vieno pokalbio, kol vaikas pasako, kas su juo vyksta ir dėl ko jis tyčiojasi. Tokio pokalbio metu taip pat vaikui galite parodyti, kad Jūs būtinai reaguosite į pranešimus apie patyčias kaip ir į bent kurį kitą netinkamą vaiko elgesį, pvz. galite iš anksto vaiką įspėti, kokios pasekmės jo laukia, jei jis ir toliau tyčiosis. Būna situacijų, kuomet vaikai nelinkę atvirauti su tėvais ir nenori su jais bendradarbiauti sprendžiant elgesio problemas. Jei jaučiate, kad nepaisant Jūsų pastangų vaikas vis tiek lieka uždaras, galite jo paklausti, su kuo jis galėtų šiuo klausimu kalbėtis, ar patys pasiūlyti jam pasikalbėti su kuo nors kitu, pvz. kitu šeimos nariu, specialistu (socialiniu pedagogu, psichologu). Kitų žmonių ar specialistų parama ir pagalba gali būti labai vertinga, keičiant vaiko netinkamą elgesį.
Mano vaikas susimušė su kitu vaiku
Prieš tris dienas atsitiko tokia situacija, kad mano vaikas per pertrauką susimušė su kitu klasės vaiku. Mano sūnus stipriai sudavė klasiokui. Vyko pokalbis su klasės auklėtoja, su to vaiko tėvais. Mano vaikas visai pasimetęs, sako, kad jį išprovokavo – erzino bei pravardžiavo. Tas tyčiojosi, o mano vaikas liko kaltas. Kaip man reaguoti?
ATSAKYMAS: Rašote, kad įvyko muštynės tarp Jūsų sūnaus ir kito berniuko. Tas įvykis galėjo sukelti nerimą patiems vaikams ir suaugusiems, todėl suprantame, kad ir Jūs, ir Jūsų sūnus galite jaustis pasimetę. Nors gali atrodyti, jog muštynės yra neatsiejama berniukų bendravimo dalis – juk visiems pasitaiko, tačiau taip nėra. Tai nėra tinkamas elgesys, todėl svarbu suprasti, kas atsitiko ir kas galėjo sukelti muštynes. Rašote, kad bendraklasis tyčiojosi iš Jūsų berniuko. Sistemingos patyčios gali sukelti įvairias pasekmes: patyrę patyčias vaikai gali jaustis nesaugiai, jiems gali kilti stiprūs neigiami jausmai, tokie kaip liūdesys, baimė, pyktis bei noras „duoti atgal“ skriaudėjui. Dažnai vaikai bando patys susitvarkyti su esama situacija ir nedrįsta apie tai papasakoti suaugusiems, prašyti pagalbos – jiems gali būti gėda dėl to, kas vyksta, taip pat vaikai gali nerimauti dėl skubotos ir neprognozuojamos tėvų reakcijos. Tačiau patyčių situacijoje vaikams yra labai reikalinga suaugusiųjų pagalba. Kaip Jūs galite padėti savo vaikui? Pirmiausia, išklausydami jį ir nekaltindami dėl to, kas įvyko per pertrauką. Vaikas turi žinoti, kad jis gali Jumis pasitikėti. Svarbu kalbėti su vaiku ir apie vykusias patyčias: kaip ir kada iš jo tyčiojosi, kaip jis jautėsi, kas būtent įvyko prieš tris dienas ir kas išprovokavo muštynes. Atviras pokalbis gali atnešti sūnui palengvėjimą, o Jūs geriau įsivaizduosite situaciją. Visų antra, su sūnumi reikėtų aptarti, kaip nesmurtiniu būdu galima spręsti patyčias, nes smurtas tik pablogina situaciją.
Patiriantys patyčias vaikai gali:
VAIKAS STEBI PATYČIAS
Nemažai mokinių vengia įsitraukti į vykstančias patyčias ir padėti skriaudžiamam vaikui, nors ir sielojasi dėl to. Vaikai, stebintys patyčias, nenori akivaizdžiai į jas reaguoti, nes mano, kad:
Neįmanoma sustabdyti patyčių, jeigu vaikai, stebintys patyčias, niekaip į jas nereaguoja ir nebando jų nutraukti.
Sūnus stebi, kaip tyčiojamasi iš jo klasės draugų Mano antrokas sūnus neseniai grįžęs iš mokyklos pasakė, kad O. muša klasiokę. Pasidalino pasakodamas, kaip praleido dieną mokykloje. Paklausinėjau jį apie tai ir paaiškėjo, kad O. dažnai mušasi, ir mano vaikas pats bijo nuo jo gauti. Kaip turėčiau reaguoti sužinojusi apie tai? Pati pradėjau bijoti, kad mano vaikas gali nukentėti.
ATSAKYMAS: Suprantama, jog yra neramu dėl to, kad Jūsų vaiko klasėje yra berniukas, kuris mušasi ir agresyviai elgiasi. Baiminatės, jog ir Jūsų vaikas gali tapti skriaudėjo taikiniu, todėl teiraujatės, kokių imtis veiksmų. Visų pirma, galite pasikalbėti su savo sūnumi apie agresyvų elgesį, pabrėžti, kad tai, ką daro klasės berniukas, nėra tinkamas elgesys. Kartais vaikai ima pavyzdį iš aplinkinių, pvz., jie gali galvoti, kodėl O. galima taip elgtis, o man ne? Taigi Jūsų užduotis yra paaiškinti sūnui, kad tai ką daro O., nėra gerai. Taip pat iš anksto aptarti su vaiku, kaip jis gali elgtis, jeigu kartais skriaudėjas bandys užpulti ir jį. Vaikas gali ieškoti pagalbos: kreiptis į mokytoją, į kitą suaugusįjį mokykloje, nueiti į saugesnę vietą ir kt. Taip pat Jūs galite kreiptis į klasės auklėtoją ir papasakoti savo sūnaus pastebėjimus bei pasidalinti nerimu ir baime, kad Jūsų vaikas gali tapti kitu skriaudėjo taikiniu. Tokiu pokalbiu Jūs suteiktumėte auklėtojai informacijos apie tai, kas vyksta klasėje bei paskatintumėte mokytoją imtis veiksmų. Gali būti, jog mokyklos darbuotojai jau ėmėsi tam tikrų veiksmų, mėgindami keisti O. elgesį ar užtikrinti kitų klasės vaikų saugumą – Jums tikriausiai būtų naudinga sužinoti, kokių. Jeigu nerimaujate dėl Jūsų vaiko saugumo, visada apie stebimas patyčias galima pranešti anonimiškai arba paprašyti neatskleisti vaiko tapatybės. Taip pat svarbu suprasti, kad visų šitų veiksmų svarbu imtis tik po to, kai pasitarsite su savo vaiku. Sūnus gali jaustis nesaugiai sužinojęs, kad veikiate jo neįspėjusi ir galbūt kitą kartą nepasakoti apie savo išgyvenimus. Rekomenduojame kreiptis pagalbos, nes patyčios, smurtas – tai nėra vieno ar dviejų žmonių reikalas, tai yra elgesys, kuris yra susijęs su visais klasės vaikais, jų tėvais bei visa mokykla. Todėl norint sėkmingai spręsti patyčių situacijas, būtinos visų pastangos bei tarpusavio bendradarbiavimas.
("Vaikų linija". Jurgita Smiltė Jasiulionė, Marina Mažionienė, Ivona Suchodolska, Robertas Povilaitis)
Kasdieniame gyvenime mes dažnai galime susidurti su netinkamu vaikų elgesiu, bet ne visas netinkamas elgesys yra patyčios. Kas tai per reiškinys? Pirmiausia, kai kalbame apie patyčias, turime omenyje tyčinį elgesį, kai tam tikri veiksmai yra atliekami sąmoningai. Tarkime, Jonas pavadina negražiai savo klasės draugę. Jis aiškiai žino, kad klasės draugei nėra malonūs šie žodžiai, bet Jonas vis tiek juos kartoja. Taigi patyčios yra ne tik tyčinis, agresyvus, bet ir pasikartojantis elgesys. Taip pat patyčių situacijoje dažnai pastebima jėgų persvara, kuomet vaikai, patiriantys patyčias, sunkiai gali apsiginti nuo patyčių – skriaudėjai gali būti fiziškai stipresni, vyresni, jų gali būti daugiau. Tokioje situacijoje vaikui, tapusiam skriaudėjų taikiniu, reikalinga suaugusiųjų pagalba. Svarbu suprasti ir tai, kad patyčios nėra ta patirtis, kuri padeda vaikui sutvirtėti ir užsigrūdinti. Tyrimai atskleidžia, kad patyčios gali palikti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik vaikui, iš kurio tyčiojamasi, bet ir tam, kuris tyčiojasi ar stebi patyčias:
- Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažnai jaučiasi nesaugūs, išgyvena nerimą, baimę. Ilgalaikis nerimas ir baimės būsena yra psichikos sveikatos problemų rizikos veiksnys.
- Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažniau jaučiasi liūdni, prislėgti, nepasitikintys savimi, prasčiau save vertina. Jie pradeda galvoti, kad tikrai turi trūkumų, yra blogi, juokingi, negražūs ir pan.
- Tyčiojimasis gali būti viena iš priežasčių, dėl kurios vaikas gali vengti mokyklos, nelankyti pamokų. Taip pat gali prastėti vaiko dėmesingumas mokykloje, jo mokykliniai pasiekimai, vaikui gali būti sunku mokytis.
- Patyčios ilgainiui gali peraugti į kitokį agresyvų ar socialiai nepageidautiną elgesį vyresniajame amžiuje. Vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų, daug dažniau įsivelia į muštynes, niokoja kito asmens nuosavybę.
- Patyčios taip pat neigiamai veikia vaikus, kurie jas stebi. Vaikas, kuris stebi patyčias, gali jausti baimę ir galvoti, jog galbūt kitą kartą jis taps patyčių auka, arba gali jaustis kaltas, kad negali ar nemoka padėti vaikui, iš kurio tyčiojamasi.
- Patyčios sukuria baimės ir nesaugumo atmosferą mokykloje, ir tai neigiamai veikia mokinių mokymąsi. Į mokyklą vaikai turėtų eiti nesibaimindami, kad kiti su jais nesikalbės, juos stumdys, primuš. Jei mokiniai mato, kad nereaguojama į tyčiojimąsi, formuojasi nuostata, kad toks elgesys yra tinkamas ir priimtinas.
REALYBĖ: Patyčios nuo humoro raiškos skiriasi tuo, kad tas, iš kurio tyčiojamasi, jaučiasi skaudinamas, žeminamas, ir tik tiems, kurie tyčiojasi ir stebi, tai atrodo juokinga.
VAIKAS PATIRIA PATYČIAS
Vaikams dažnai sunku kalbėti apie patyčias. Kodėl? Vaikai į šį klausimą atsako taip:
- „Baisu, kad skriaudėjai kerštaus“.
- „Nenoriu būti skundiku“.
- „Nenoriu jaudinti tėvų“.
- „Gėda, kad pats negaliu apsiginti“.
- „Baisu prarasti draugus“.
- „Sunku įrodyti patyčias, todėl neverta sakyti“.
- „Bijau tėvų reakcijos“.
- „Jaučiuosi sutrikęs“.
- „Tai vis tiek nepakeis situacijos“.
Minėjome, jog vaikai gali bijoti, kad tam tikra tėvų reakcija tik pablogins situaciją. Taigi ko nevertėtų daryti patyčias patiriančio vaiko tėvams:
- Elgtis skubotai, pavyzdžiui, pulti susitikti ir pasikalbėti su besityčiojančio vaiko tėvais. Gali būti, kad būtent tokio elgesio vaikas ir bijo. Jis gali baimintis, kad dėl to patyčios tik dar labiau sustiprės.
- Sakyti: „Nebūk skystablauzdis, juk tave tik erzina!“, „Visa tai praeis“, „Tvarkykis su tuo pats“. Vaikas pats vienas sunkiai gali susitvarkyti su patyčiomis. Jei vaikas pasakoja apie tai, kas vyksta, vadinasi, prašo pagalbos.
- Kaltinti vaiką dėl patiriamų patyčių: „Pats esi kaltas dėl to“. Vaikai nėra kalti dėl to, kad iš jų tyčiojasi.
- Siūlyti „duoti atgal“. Kai kurie vaikai su patyčiomis bando tvarkytis mušdamiesi ir kitais agresyviais veiksmais. Tačiau agresyviai gindamiesi jie kitų gali būti įvertinti kaip skriaudėjai ir būti apkaltinti.
- Taip pat nevertėtų palikti vaiką vieną ieškoti išeities.
REALYBĖ: Patyčioms būdingas nelygiavertis jėgų santykis: paprastai patyčias surengia keletas skriaudėjų, besityčiojantys vaikai būna vyresni, stipresni. Dėl to apsiginti tampa sunku, ir vaikams be išorinės pagalbos, neagresyviais būdais gali būti sudėtinga sustabdyti patyčias.
Ką galiu patarti savo vaikui?
Mano vaikas patiria patyčias, ką aš galėčiau jam patarti. Jį pravardžiuoja, per pertraukas priklijuoja lapukus ant nugaros su įvairiausiais pašaipiais žodžiais.. patarkite..
ATSAKYMAS: Patyčios yra nemalonus ir skaudus išgyvenimas, apie kurį vaikai ne visada drąsiai pasakoja suaugusiems. Labai svarbu tai, kad Jūs žinote apie vaiko patiriamas patyčias – tokiu būdu Jūs turite progą nepalikti vaiko vieno su šia patirtimi ir padėti jam įveikti patyčių situacijas. Paprastai reikia nemažai laiko ir pastangų, kad patyčios liautųsi ar sumažėtų. Patikimo suaugusiojo buvimas šalia vaiko, jo išklausymas ir supratimas gali padėti vaikui išlaukti, kada situacija bent kiek pasikeis. Visų pirma, vaikui, patiriančiam patyčias, reikia supratimo ir galimybės, su kuo nors kalbėtis apie tai, kaip jis jaučiasi ir kas su juo vyksta. Žinoma, neretai vaikui reikia ir idėjų ar minčių, kaip jis gali reaguoti į tokį bendraamžių elgesį, kaip jis pats gali bent šiek tiek pakeisti esamą situaciją. Klausiate, ką galėtumėt patarti vaikui. Kai vaikas patiria patyčias, išties norisi kuo greičiau surasti stebuklingą receptą, kaip jis galėtų patyčias įveikti. Deja, realybėje tokių stebuklingų receptų nebūna. Todėl yra svarbu neskubėti patarti, o tiesiog drauge su vaiku kalbėtis apie vykstančias patyčias ir suprasti, kas konkrečiai tose situacijose vyksta: nuo ko patyčios prasideda, kokie vaikai į tai įsitraukia, kaip pats vaikas į patyčias reaguoja. Patyčios vaikams kelia daug nemalonių jausmų, todėl natūralu, kad tokių jausmų apimtiems sunku konstruktyviai reaguoti į tokį bendraamžių elgesį. Neretai vaikams norisi atsakyti tuo pačiu, atkeršyti skriaudėjams, tačiau tai yra destruktyvus ir agresyvus reagavimas į patyčias, kuris gali ne tik neatnešti naudos, bet ir pridaryti dar daugiau žalos vaikui. O kaip kitaip vaikas gali reaguoti patirdamas patyčias? Į patyčias kartais galima atsakyti humoru, ryžtingai ir aiškiai paprašant skriaudėjų liautis taip elgtis, stengiantis neparodyti, kad patyčios žeidžia, pasitraukiant kuo toliau nuo skriaudėjų, kreipiantis pagalbos į mokykloje dirbančius suaugusiuosius. Taip pat yra vertinga paieškoti patyčias patiriančio vaiko aplinkoje bendraamžių, su kuriais jis gerai sutaria ir su kuriais jis galėtų būti pertraukų metu ar tada, kai vaikas patiria patyčias. Skriaudėjams yra sunkiau šaipytis iš vaiko, kuris yra ne vienas ir turi draugų. Kartais tėvams verta patiems apsilankyti mokykloje ir apie vykstančias patyčias pasikalbėti su klasės auklėtoju. Žinoma, tokį žingsnį būtina suderinti su vaiku, atsiklausti jo nuomonės, ar jis norėtų, kad mama ar tėtis eitų į mokyklą apie tai kalbėti. Auklėtojas, mokytojas yra tas žmogus, kuris daugiau nei Jūs turi galimybių stebėti, kas vyksta tarp vaikų mokykloje, bei įsikišti į tas situacijas, kuomet vaikai skaudina ar žemina vienas kitą. Taigi kreipdamiesi pagalbos į mokytoją Jūs padėtumėte ne tik savo vaikui, bet ir kitiems klasės vaikams jaustis saugesniems klasėje bei mokykloje. Sprendžiant patyčių situacijas reikia daug kantrybės ir vaikui, ir jo artimiesiems. Patyčios neatsiranda ir neįsitvirtina per vieną dieną, tad ir jų išgyvendinimas gali užtrukti. Linkime stiprybės Jums ir Jūsų vaikui.
VAIKAS SKRIAUDŽIA KITUS
Sužinoti apie tai, kad vaikas tyčiojasi iš kitų gali būti taip pat sunku, kaip ir sužinoti apie tai, kad vaikas patiria patyčias.. Dažnai tėvai apie netinkamą savo vaiko elgesį sužino iš aplinkinių ir kartais sunku patikėti tuo, ką sako kiti, nesinori pripažinti, kad vaikas elgiasi netinkamai. Taip pat gali kilti tokie neigiami jausmai kaip gėda, pyktis ir noras greitai paauklėti ar net perauklėti vaiką. Tačiau nuo skubotų veiksmų geriau susilaikyti ir pamėginti suprasti, kas skatina vaiką elgtis netinkamai, bei padėti jam įveikti sunkumus.
Mano vaikas tyčiojasi iš kitų
Mano vaikas tyčiojasi iš kitų, auklėtoja sako, kad jis prasivardžiuoja, stumdosi, grubiai kalba net su kai kuriais mokytojais. Mūsų šeimoje taip niekas nesielgia, su vyru griežtai auklėjame sūnų. Iš kur jo toks elgesys? Kaip mums reaguoti į mokytojų žodžius?
ATSAKYMAS: Suprantame Jūsų susirūpinimą dėl sūnaus elgesio – nėra malonu žinoti, kad vaikas elgiasi visai kitaip, nei iš jo tikitės. Labai svarbu, kad įsiklausote į mokytojų suteiktą informaciją apie Jūsų vaiko elgesį ir mėginate surasti būdus, kaip Jūs su vyru galite į tai reaguoti. Tėvų ar kitų šeimos narių dalyvavimas keičiant agresyvų vaiko elgesį yra labai svarbus, be tėvų pagalbos patyčias išgyvendinti gali būti labai sunku ar net neįmanoma. Svarstote, iš kur vaikas galėjo išmokti tyčiotis, jei Jūs su vyru taip nesielgiate. Yra daugybė priežasčių, dėl ko vaikas gali pradėti tyčiotis iš kitų. Patyčios išties yra išmoktas elgesys, jo vaikas gali išmokti nebūtinai namuose – svarbu ir tai, kokį suaugusiųjų ar bendraamžių elgesį vaikas mato greta namų, mokykloje ar kitose vietose, kuriose jis lankosi. Kartais vaikai pradeda tyčiotis, kuomet patys yra patyrę patyčias ar išgyvena kokią nors kitą nuoskaudą, ir tokiu būdu mėgina atlyginti patirtą skriaudą. O kartais vaikai nežino neagresyvių būdų pelnyti bendraamžių pagarbą ir pripažinimą – tuomet patyčios tampa būdu jaustis stipriam ir gerbiamam. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai vaikai net nemano, kad pastūmimas ar prasivardžiavimas yra netinkamas elgesys – juk „visi taip elgiasi“. Taip nutinka tais atvejais, kai mokykloje patyčių kultūra yra labai įsigalėjusi ir mokyklos suaugusieji nestabdo vaikų agresyvaus elgesio, neįveda aiškių taisyklių, nurodančių, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Klausiate, kaip Jums derėtų reaguoti į mokytojų žodžius dėl savo vaiko elgesio. Išties svarbu reaguoti – visų pirma skirti laiko ir surinkti kuo daugiau informacijos iš pačių mokytojų, o paskui – pasikalbėti su savo vaiku, kad galėtumėte geriau suprasti, kas su juo vyksta. Kadangi patyčios vyksta mokykloje ir namuose Jūs nepastebite tokio vaiko elgesio, Jums svarbu susidaryti aiškų vaizdą, kas vyksta ir ką Jūsų vaikas konkrečiai daro. Kalbėdami su mokytojais galite pasiteirauti, kaip seniai ir kaip dažnai jie pastebi netinkamą vaiko elgesį, iš ko konkrečiai jis tyčiojasi (ar yra vienas vaikas, ar patyčios nukreipiamos į įvairius vaikus), kaip reaguoja, jei yra stabdomas, kokiu metu jis tyčiojasi (ar tam tikroje pamokoje, ar tokį elgesį stebi daugelis mokytojų, ir pan.). Taip pat galite pasiteirauti, kokias poveikio priemones mokytojai taiko Jūsų vaiko netinkamam elgesiui keisti – patyčias ar kitą agresyvų elgesį lengviau išgyvendinti, jei vaikas sulaukia panašių reakcijų į netinkamą elgesį mokykloje ir namuose, jei ir vienoje, ir kitoje vietoje kuriamos tokios pačios elgesio taisyklės. Gavę daugiau informacijos apie vaiko elgesį, susidarysite aiškesnį situacijos vaizdą ir galėsite adekvačiau planuoti tolimesnius savo veiksmus. Kitas žingsnis – jei jau iš mokytojų išgirdote apie netinkamą vaiko elgesį, svarbu, kad apie tai pasikalbėtumėte ir su savo vaiku. Tikėtina, kad to iš Jūsų tikėsis ir mokytojai, ir pats vaikas, kuris paprastai žino ar bent įtaria, kad tėvai yra informuoti apie jo elgesį. Svarbu, kad pokalbiu nesiektumėte vaiko apkaltinti ar kuo greičiau nubausti už netinkamą elgesį, o visų pirma stengtumėtės suprasti jo poziciją ir pamatyti situaciją jo akimis. Tokiame pokalbyje svarbu išlikti kiek įmanoma ramesniam, būtinai parodyti vaikui, kad Jus neramina tai, ką apie jį išgirdote iš mokytojų, ir kad norite suprasti, kas vyksta, bei padėti vaikui. Nenustebkite, jei vaikas nepuls Jums pasakotis iš karto – neretai reikia kantrybės, laiko ir ne vieno pokalbio, kol vaikas pasako, kas su juo vyksta ir dėl ko jis tyčiojasi. Tokio pokalbio metu taip pat vaikui galite parodyti, kad Jūs būtinai reaguosite į pranešimus apie patyčias kaip ir į bent kurį kitą netinkamą vaiko elgesį, pvz. galite iš anksto vaiką įspėti, kokios pasekmės jo laukia, jei jis ir toliau tyčiosis. Būna situacijų, kuomet vaikai nelinkę atvirauti su tėvais ir nenori su jais bendradarbiauti sprendžiant elgesio problemas. Jei jaučiate, kad nepaisant Jūsų pastangų vaikas vis tiek lieka uždaras, galite jo paklausti, su kuo jis galėtų šiuo klausimu kalbėtis, ar patys pasiūlyti jam pasikalbėti su kuo nors kitu, pvz. kitu šeimos nariu, specialistu (socialiniu pedagogu, psichologu). Kitų žmonių ar specialistų parama ir pagalba gali būti labai vertinga, keičiant vaiko netinkamą elgesį.
Mano vaikas susimušė su kitu vaiku
Prieš tris dienas atsitiko tokia situacija, kad mano vaikas per pertrauką susimušė su kitu klasės vaiku. Mano sūnus stipriai sudavė klasiokui. Vyko pokalbis su klasės auklėtoja, su to vaiko tėvais. Mano vaikas visai pasimetęs, sako, kad jį išprovokavo – erzino bei pravardžiavo. Tas tyčiojosi, o mano vaikas liko kaltas. Kaip man reaguoti?
ATSAKYMAS: Rašote, kad įvyko muštynės tarp Jūsų sūnaus ir kito berniuko. Tas įvykis galėjo sukelti nerimą patiems vaikams ir suaugusiems, todėl suprantame, kad ir Jūs, ir Jūsų sūnus galite jaustis pasimetę. Nors gali atrodyti, jog muštynės yra neatsiejama berniukų bendravimo dalis – juk visiems pasitaiko, tačiau taip nėra. Tai nėra tinkamas elgesys, todėl svarbu suprasti, kas atsitiko ir kas galėjo sukelti muštynes. Rašote, kad bendraklasis tyčiojosi iš Jūsų berniuko. Sistemingos patyčios gali sukelti įvairias pasekmes: patyrę patyčias vaikai gali jaustis nesaugiai, jiems gali kilti stiprūs neigiami jausmai, tokie kaip liūdesys, baimė, pyktis bei noras „duoti atgal“ skriaudėjui. Dažnai vaikai bando patys susitvarkyti su esama situacija ir nedrįsta apie tai papasakoti suaugusiems, prašyti pagalbos – jiems gali būti gėda dėl to, kas vyksta, taip pat vaikai gali nerimauti dėl skubotos ir neprognozuojamos tėvų reakcijos. Tačiau patyčių situacijoje vaikams yra labai reikalinga suaugusiųjų pagalba. Kaip Jūs galite padėti savo vaikui? Pirmiausia, išklausydami jį ir nekaltindami dėl to, kas įvyko per pertrauką. Vaikas turi žinoti, kad jis gali Jumis pasitikėti. Svarbu kalbėti su vaiku ir apie vykusias patyčias: kaip ir kada iš jo tyčiojosi, kaip jis jautėsi, kas būtent įvyko prieš tris dienas ir kas išprovokavo muštynes. Atviras pokalbis gali atnešti sūnui palengvėjimą, o Jūs geriau įsivaizduosite situaciją. Visų antra, su sūnumi reikėtų aptarti, kaip nesmurtiniu būdu galima spręsti patyčias, nes smurtas tik pablogina situaciją.
Patiriantys patyčias vaikai gali:
- neagresyviai bet tvirtai pasakyti „Ne“ skriaudėjams arba atsakyti „Man nejuokinga“;
- reaguoti humoru, pajuokavimu;
- vengti vietų, kur vyksta patyčios;
- laiku kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki.
VAIKAS STEBI PATYČIAS
Nemažai mokinių vengia įsitraukti į vykstančias patyčias ir padėti skriaudžiamam vaikui, nors ir sielojasi dėl to. Vaikai, stebintys patyčias, nenori akivaizdžiai į jas reaguoti, nes mano, kad:
- patys gali tapti patyčių aukomis;
- dar labiau pakenks aukai;
- nesulauks jokio palaikymo iš kitų mokinių ar mokytojų.
Neįmanoma sustabdyti patyčių, jeigu vaikai, stebintys patyčias, niekaip į jas nereaguoja ir nebando jų nutraukti.
Sūnus stebi, kaip tyčiojamasi iš jo klasės draugų Mano antrokas sūnus neseniai grįžęs iš mokyklos pasakė, kad O. muša klasiokę. Pasidalino pasakodamas, kaip praleido dieną mokykloje. Paklausinėjau jį apie tai ir paaiškėjo, kad O. dažnai mušasi, ir mano vaikas pats bijo nuo jo gauti. Kaip turėčiau reaguoti sužinojusi apie tai? Pati pradėjau bijoti, kad mano vaikas gali nukentėti.
ATSAKYMAS: Suprantama, jog yra neramu dėl to, kad Jūsų vaiko klasėje yra berniukas, kuris mušasi ir agresyviai elgiasi. Baiminatės, jog ir Jūsų vaikas gali tapti skriaudėjo taikiniu, todėl teiraujatės, kokių imtis veiksmų. Visų pirma, galite pasikalbėti su savo sūnumi apie agresyvų elgesį, pabrėžti, kad tai, ką daro klasės berniukas, nėra tinkamas elgesys. Kartais vaikai ima pavyzdį iš aplinkinių, pvz., jie gali galvoti, kodėl O. galima taip elgtis, o man ne? Taigi Jūsų užduotis yra paaiškinti sūnui, kad tai ką daro O., nėra gerai. Taip pat iš anksto aptarti su vaiku, kaip jis gali elgtis, jeigu kartais skriaudėjas bandys užpulti ir jį. Vaikas gali ieškoti pagalbos: kreiptis į mokytoją, į kitą suaugusįjį mokykloje, nueiti į saugesnę vietą ir kt. Taip pat Jūs galite kreiptis į klasės auklėtoją ir papasakoti savo sūnaus pastebėjimus bei pasidalinti nerimu ir baime, kad Jūsų vaikas gali tapti kitu skriaudėjo taikiniu. Tokiu pokalbiu Jūs suteiktumėte auklėtojai informacijos apie tai, kas vyksta klasėje bei paskatintumėte mokytoją imtis veiksmų. Gali būti, jog mokyklos darbuotojai jau ėmėsi tam tikrų veiksmų, mėgindami keisti O. elgesį ar užtikrinti kitų klasės vaikų saugumą – Jums tikriausiai būtų naudinga sužinoti, kokių. Jeigu nerimaujate dėl Jūsų vaiko saugumo, visada apie stebimas patyčias galima pranešti anonimiškai arba paprašyti neatskleisti vaiko tapatybės. Taip pat svarbu suprasti, kad visų šitų veiksmų svarbu imtis tik po to, kai pasitarsite su savo vaiku. Sūnus gali jaustis nesaugiai sužinojęs, kad veikiate jo neįspėjusi ir galbūt kitą kartą nepasakoti apie savo išgyvenimus. Rekomenduojame kreiptis pagalbos, nes patyčios, smurtas – tai nėra vieno ar dviejų žmonių reikalas, tai yra elgesys, kuris yra susijęs su visais klasės vaikais, jų tėvais bei visa mokykla. Todėl norint sėkmingai spręsti patyčių situacijas, būtinos visų pastangos bei tarpusavio bendradarbiavimas.
("Vaikų linija". Jurgita Smiltė Jasiulionė, Marina Mažionienė, Ivona Suchodolska, Robertas Povilaitis)
Gegužė - mėnuo be smurto prieš vaikus
Vaikams ir paaugliams
Vaikų linija – tai Tau skirta psichologinės pagalbos tarnyba. Tu gali kreiptis į Vaikų liniją dėl įvairių Tau iškilusių sunkumų ir rūpesčių. Kai nesutari su draugais, kai susipyksti su tėvais ar mokytojais, kai kyla sunkumų moksluose, kai jautiesi vienišas ar nemylimas, kai tau liūdna, sunku ir norisi su kuo nors pasikalbėti, kai nežinai kaip pasielgti ir norisi pasitarti – Vaikų linija laukia Tavo skambučių ir laiškų.
Į Vaikų liniją Tu gali kreiptis telefonu, laiškais ir internetu.
Telefonas 8-800-11111, kuriuo Tu gali mums paskambinti, yra nemokamas.
Tu gali mums skambinti ar parašyti laišką iš bet kurios Lietuvos vietos.
Vaikų linija yra anonimiška – paskambinus ar parašius į Vaikų liniją, Tau nebūtina prisistatyti, ir konfidenciali – tai, ką mums papasakosi, neišeis už mūsų tarnybos ribų – tai reiškia, kad niekas kitas nesužinos, apie ką Tu kalbėjai ar mums parašei.
http://www.vaikulinija.lt/
